Skruberiai
- Titulinis
- Nuotekų valymo įrenginiai
ES šalyse ir visame pasaulyje sparčiai plinta alternatyvios energijos rūšys, kurios nenaudoja iškastinių žaliavų: naftos, gamtinių dujų. Griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai, noras atsiriboti nuo tradicinių energijos žaliavų tiekėjų, galimybė įsisavinti ES lėšas ir efektyviai išnaudoti savo šalies išteklius verčia žemės ūkio ir maisto pramonės įmones naudoti atliekų utilizavimo technologijas.
ES didėja biodujų jėgainių skaičius ir tuo pačiu vis didesnę dalį bendrame energetiniame balanse sudaro energija, gaunama iš biodujų. Pagamintos biodujos naudojamos ne tik elektros energijos, bet ir šilumos gamybai. Tačiau išgaunant biodujas iš bioskaidžių atliekų susidaro nepageidaujami komponentai: anglies dioksidas (CO2), sieros vandenilis (H2S), amoniakas (NH3), azotas (N2), anglies monoksidas (CO). Šie nepageidaujami komponentai gali sudaryti apie 50% viso išgaunamų biodujų tūrio. Nepageidaujamiems komponentams pašalinti ir biodujoms išvalyti naudojama technologinė įranga, kurios sudėtinė dalis yra biodujų išvalymo talpos – skruberiai.
„Traidenyje™“ gaminami biodujų išvalymo įrenginiai - skruberiai yra skirti nepageidaujamiems komponentams išvalyti iš bioreaktoriuje išgaunamų biodujų. Toks įrenginys yra dvisluoksnė stiklaplasčio talpa su termoizoliaciniu užpildu ir viduje sumontuota įranga. Vienas iš svarbesnių užsakovo reikalavimų yra, kad visos skruberio ir jo viduje esančios detalės būtų atsparios agresyvioms terpėms – rūgštims, kurių pH siekia 3. Tokiam skruberiui stiklaplastis turi būti gaminamas naudojant vinilesterinę dervą Derakane 411-350.
1,6 MW galingumo biojėgainėms „Blabjerg“ (Danijoje) ir „Alter Power“ (Lenkijoje) pagamintų skruberių vidinis skersmuo yra 4 m, o išorė apšiltinta 10 cm poliuretano (PU) sluoksniu, kurį nuo išorinių gamtos veiksnių saugo papildomas stiklaplasčio sluoksnis. Tokia dvisluoksnė sienelės konstrukcija užtikrina 4,8 m²•K/W šiluminę varžą.
Talpos apačioje virš biodujų įtekėjimo angos yra sumontuotos grotos ant kurių yra patalpinta bioįkrova, užimanti 75 m³ tūrį, o jos bendras svoris 26 tonos. Biodujos į talpą patenka per dugne esančias įtekėjimo angas ir kildamos aukštyn prateka pro bioįkrovą, kurioje esančios bakterijos pasisavina nepageidaujamus komponentus iš pratekančių biodujų ir juos nusodina bioįkrovos paviršiuje. Pasiekę talpos viršų išvalytos biodujos nukreipiamos tolesniam panaudojimui. Talpoje yra sumontuotos flanšinės jungtys ir landos, skirtos vidaus įrangai sumontuoti, patikrai ir eiliniams valymo darbams atlikti. Jų skaičius ir matmenys pagaminti pagal užsakovo reikalavimus arba projekto technines sąlygas. Skruberio pritvirtinimui prie pamato apačioje yra „privynioti“ ankeravimo kronšteinai, kurie tolygiai paskirsto hidrostatines, vėjo, sniego ir nuosavo svorio sukeliamas apkrovas, o tuo pačiu sumažina jų poveikį stiklaplasčio talpai. Visus šiuos atsparumo skaičiavimus, projektuojant kiekvieną skruberį, atlieka „Traidenio“ inžinierių - konstruktorių biuras.
Kompozicinė medžiaga, dar vadinama kompozitu, – tai vienalytė medžiaga, sudaryta iš:
- armuojamosios medžiagos (audinys, siūlas, matas),
- bei rišamosios medžiagos (derva), kurias sudėjus ir įvykus reakcijai tampa kieta, patvaria, drauge sąlygiškai lengva medžiaga – stiklaplasčiu (GRP).
Rišamąja medžiaga gali būti poliesterinė, epoksidinė ar vinilesterinė derva.
UAB „Traidenis“ gamyboje naudoja purškimo (ang. spray-up) ir kryžminio vyniojimo (ang. cross filament winding) technologijas.
Talpų korpusai buitinių, paviršinių nuotekų valymo įrenginiams, naftos gaudyklėms, nuotekų siurblinėms, priešgaisriniams rezervuarams ir kt. gaminami modernia kryžminio vyniojimo įranga. Talpų kraštai apipjaustomi pramoniniu robotu.
Kryžminio vyniojimo metodu gaminamų talpų korpusų diametras gali būti nuo 0,6 iki 5 m.
Naudojant talpų korpusų vyniojimo įrangą, dervos ir stiklo siūlo purškimas ant besisukančios gaminio formos yra valdomas slankiojančiu automatizuotu mechanizmu, kuris juda išilgai įrenginio centrinės ašies. Stiklo siūlo vyniojimas yra kontroliuojamas kompiuterine valdymo programa. Visa įranga yra pilnai automatizuota.
Galimi skirtingi talpų korpusų vyniojimo būdai. Vyniojant vertikaliai pasiekiamas gaminio tvirtumas spaudimui, vyniojant kampu pasiekiamas gaminių tvirtumas lenkimui, gniuždymui, deformacijoms, o sujungiant ir panaudojant visus minėtus metodus gauname tvirtą gaminį. Talpos korpusas vyniojimo būdu yra gaminamas vienoje ištisinėje talpoje.
Talpų galai yra gaminami purškimo būdu iš stiklaplasčio.
UAB „Traidenis“ turi ilgametę darbo patirtį su stiklaplasčio technologija. Talpos sienelė, pagaminta kryžminio vyniojimo būdu yra žymiai stipresnė nei pagaminta purškimo būdu. Pagal kryžminio vyniojimo technologiją pagamintos stiklaplasčio talpos sienelės stiprumo riba yra 432 MPa, o tamprumo modulis – 14,3 GPa. Purškimo būdu pagamintos talpos sienelės stiprumo riba yra 111 MPa, o tamprumo modulis – 5GPa. Mechaninės savybės skiriasi 3-4 kartus.
UAB „Traidenis” gamina stiklaplasčio flanšus bei movas. Tokiu būdu užtikrinamas greitas ir kokybiškas movų priformavimas.
Talpos ir jos funkcionalumą užtikrinančių sistemų montavimą atlikite vadovaujantis statinio techniniu ar/ir darbo projektu.
Horizontalios talpos montavimo schema važiuojamoje kelio dalyje
Horizontalios talpos montavimo schema žalioje vejoje
Horizontalios talpos ankeravimo schema
Vertikalios talpos montavimo schema važiuojamoje kelio dalyje
Vertikalios talpos montavimo schema žalioje vejoje
Vietos paruošimas
Rekomenduojame:
- Įrenginio montavimo vieta turi būti parinkta taip, kad ji nebūtų užliejama paviršiniais vandenimis.
- Apžiūros dangtis turėtų būti prieinamas nuolatiniam patikrinimui ir tam, kad sistema funkcionuotų teisingai.
- Pasitikrinkite, kokio diametro yra kanalizacijos vamzdis. Įsitikinkite, kad būtų išlaikytas nuolydis, kuris yra reikalingas nuotekų savitakai į įrenginį užtikrinimui.
- PASIRUOŠIMAS ŽEMĖS DARBAMS: išvalykite aikštelę, bent pusmetriu aplinkui didesnę nei pats valymo įrenginys.
- ŽEMĖS DARBAI: Žemės darbai vykdomi griežtai vadovaujantis STR 1.07.02:2005, statinio techniniu ar/ir darbo projektu ir bendrosiomis statybos montavimo normomis.
Tuo atveju, kai atliekant žemės kasimo darbus susiduriama su projektiniuose brėžiniuose nenurodytais įrenginiais ar komunikacijomis, darbai turi būti nedelsiant sustabdyti. Informuoti statybos techninę priežiūrą vykdantį asmenį ar įgaliotą asmenį ir tik gavus leidimą, toliau tęsti darbus toje zonoje.
Baigus žemės darbus iki projektinės altitudės, patikrinamas pagrindas, ar nėra silpnų ar išmirkusių gruntų, iškasų ir t.t. Tokie gruntai turi būti pašalinti iki statybos techninę priežiūrą vykdančio asmens nurodyto gylio ir užpilami tinkamu gruntu jį sutankinant. Paruošiama aikštelė iki projekte nurodytos altitudės, gruntas sutankinamas (sutankinimo koeficientas nuo 0,95 ÷ 0,98, sutankinimo sluoksnis 200 - 300 mm).
Požeminių talpų montavimas
Talpos montuojamos pagal iš anksto paruoštą ir suderintą su atitinkamomis instancijomis projektą.
DĖMESIO: Talpos montavimas reikalauja ypatingo dėmesio, nes nuo to priklauso tolimesnis jos funkcionalumas.
Rekomenduojame:
- Talpos montavimas atliekamas pagal EN 976-2 standartą.
- Kasti baigiama likus 20-30 cm iki projektinio duobės gylio. Toliau kasama rankiniu būdu, t.y. kastuvu. Tokiu būdu pasiekiama, kad įrenginys savo dugnu atsiremtų į nejudintą gruntą.
- Prieš įleidžiant įrenginį į duobę, BŪTINA PATIKRINTI ar talpos movų diametrai atitinka. Taip pat patikrinkite, ar atitinka padavimo vamzdžio gylis ir talpos atitekėjimo movos aukštis, bei valymo įrenginio atitekėjimo ir ištekėjimo vamzdžių kampai.
- Talpa į duobę įkeliama naudojant tipinius kėlimo mechanizmus. Atsargiai įleidus jį į duobę, įrenginys išlyginamas nivelyro pagalba.
- Tarpas tarp duobės kraštų ir talpos palaipsniui užpilamas iš anksto į montavimo vietą atvežtu smėliu, kuris pilamas 20-30 cm storio sluoksniais kruopščiai juos sutankinant. Esant sausam smėliui, tankinant jį reikia drėkinti vandeniu.
- Montavimo metu (arba esant aukštam gruntinio vandens lygiui), pilant smėlį į duobę aplink talpą, tuo pačiu metu į talpą palaipsniui pilamas ir vanduo. Tai atliekama taip: pilama 20-30 cm smėlio į duobę aplink talpą ir tuo pačiu metu į talpą pilama 20-30 cm vandens. Taip kartojama ir toliau, pilant po 20-30 cm žemės aplink talpą ir po 20-30 cm vandens į pačią talpą.
- Užpylus talpą smėliu iki viršutinės talpos dalies, uždėkite dangtį, kad toliau vykdant užkasimo darbus, pilamas smėlis nepatektų į talpos vidų.
- Smėlio pilkite tiek, kad talpos apžiūros dangtis būtų viename lygyje su gatvės ar šaligatvio danga, jei talpos montuojamas važiuojamoje dalyje; 50 – 70 mm nuo žemės paviršiaus – jei montuojamos žaliojoje vejoje gyvenamuosiuose kvartaluose, 200 mm – jei talpos montuojamos neužstatytose teritorijose (STR 2.07.01:2003, 450 punktas).
- Montuojant talpą po važiuojamąja dalimi, virš jo įrengiama 200 mm storio armuota gelžbetoninė plokštė, paskirstanti transporto priemonių krūvį nuo talpos.
- Esant aukštiems gruntiniams vandenims, talpa turi būti ankeruojama prie gelžbetoninės plokštės nerūdijančio plieno juosta.
Antžeminių talpų montavimo darbų instrukcija
Talpų nukėlimo ir pastatymo instrukcija
Visi vertikalių talpų transportavimo, pakėlimo ir pastatymo darbai vykdomi vadovaujantis Lietuvos standartu LST EN 13121-4:2005/AC:2008.
Reikalingi įrengimai ir įranga:
- Du automobiliniai kranai. Vienas iš kranų su kėlimo aukščiu daugiau kaip 15 m;
- Traversa (kelianti talpos svorį, t) ir Dm ilgio;
- Stropai 2 vnt. (prie traversos) ir 1 vnt. „galinis“, atitinkantys keliamam svoriui (Stropų ilgiai nurodomi techniniame projekte, kiekvienai talpai individuliai);
- „Galinis“ stropas turi būti juostinis tekstilinis, kad nepažeistų talpų;
- Bokštelis stropoms prikabinti ir atkabinti.
Talpos nukėlimas ir pastatymas
- Juostinį tekstilinį „galinį“ stropą apvyniojama aplink talpą tarp kronšteinų ir prikabinama prie krano kablio;
- Traversa su stropais prikabinama prie kilpų už dviejų priešingų pakabinimo kronšteinų;
- Talpa sukeliama ir toliau keliama, kaip parodyta kėlimo schemoje (pav. Talpyklų nukėlimo ir pastatymo schema ), nepastatant ant žemės;
- Pastačius į vertikalią padėtį prilaikantis kranas atkabinamas ir likusiu kranu pastatomas į vietą.
Talpų nukėlimo ir pastatymo schema
Talpyklos tvirtinimo elementų ir ankeravimo varžtų parinkimas
Ankeravimo varžtai talpyklai reikalingi tam, kad jos neapverstų vėjas. Didžiausia tikimybė, kada talpykla gali būti apversta, kai pučia didelis vėjas, ji yra tuščia ir ant stogo nėra sniego.
Nuo vėjo slėgio tvirtinimo elementuose atsiranda reakcijos. Vertikali reakcija kaip tik ir yra ankerinio varžto ištraukimo jėga. Pagal šia jėgą turi būti parenkami ankeravimo varžto matmenys. Tvirtinimo elementų konstrukciją pateikia UŽSAKOVAS.
Tvirtinimo elemento pavyzdys
Pastaba. Ankeravimo elementų ir ankeravimo varžtų matmenys, jų išdėstymas, kiekis, kiekvienu atveju parenkami individualiai arba vadovaujantis techniniu projektu.